Uldis Bērziņš


Ojaro Vaciečio laukas
Ojāra Vācieša lauks

O, Jani šič: kaip puikiai lyja, kaip girtos burnos varstos,
O va Betliejuj šutrios naktys, o karštos, karštos, karštos.

Kas vienus traukia, kitus stumia? O neatspėjai! Dar kas? –
Dvasia. Žėk, vaikšto danguje žvaigždė, dabar atspėjai, Marsas.
 
Tas laukas neišbristas, Vacieti – nors toks erdvus, troškus kaip karstas,
Uždususios per lauką lekia dvasios, o rodės, trokštamas nutvers jas.

1999
 

Uolinis kupolas. Sielų ola
Klints kupols. Dvēseïu ala
 
   Nedrįski melstis čia, jude! – Ne
judas! – Kas tada būsi? – Aš – jėzi-
ninkas, dievagirtys, dvėsuotojas
čia, kur fleksinė mano kalba ne-
sieks, aš nieks prie Viešpaties slenks-
čio! – Vyriuk, žiūrėk, bet nekrutinki
lūpų – čia mūsų! – Aš – jūsų tiek
pat kaip tie plačiaveidžiai , kur zo-
vada leidžias, kur joja Jeruzalėn mir-
ti, aš dvasianešys, širdžiažodis laiška-
nešys, Dievo Žodį aš nunešu Sielų
olon Fatimos vyrui – ji mat negali,
sena jinai, vargšė, paliegus, ji Rygo-
je – kas pasieks? – Sūnau, vis tiek
tu nedrįsk – eik, antraip teks kviest
pagalbą! – Dievo Žodis liko pusiau-
kelėj, Šventyklos kalnas, matau,
baltas, šįpavasar jau antrąsyk
stebuklas Jeruzalėj – žiū, sniegas!

1999

Taip pat: Literatūra ir menas. - 2001. - Rugs. 21. - P.4.


II, Velykų apysaka
II, Lieldienstāsts

Ant aukšto vynas, Gėraitis,
Jų matas, ne mano saitas,

Druska tai yra, ne kraujas,
Išbalęs kaip Judas laukiu,

Saulėmėnuo švenčia vestuvę,
Kitkas blėnys, žinojai tujen?

Karštas juodas Velykų gaisas!
Gaidgystėj Pėterio baisos.

2000

Taip pat: Literatūra ir menas. - 2001. - Rugs. 21. - P.4.


Senas pažįstamas
Sens paziņa

Tai juoko katei, Respublika!
Kaip dar ilgai ji ten bus plika?

1999

Taip pat: Literatūra ir menas. - 2001. - Rugs. 21. - P.4.


* * *

Vos tiktai karštą paliečiau kaktą,
O tapo aišku: Tenai nukakta,

Susiieškojau aš kartą knygoj,
Per Janį geriant man ji pradingo,

Aš vėl surasiu ją vieną rytą,
Tik nepriveiksiu tau apsakyti.

1999

Taip pat: Literatūra ir menas. - 2001. - Rugs. 21. - P.4.


Prometėjas
Prometejs

Taip tai taip; bet laukia kelias.
Išnešiokite, rūkaliai!

1967

Taip pat: Literatūra ir menas. - 2001. - Rugs. 21. - P.4.


* * *

Šuniukus rink į kraitę, sene,
Nešpikiuok Korano, čečėne!

Kokios eilės, jų man betrūko,
Kliuku, buteli, kepkis, paršiukai!

Ko virš manęs neliauji plazdenti,
Laũk, amžinybe! Staleli, denkis!

Kokios, merg, apie muziką šnektos?
Te išyra gija, te sagstos!

1999

Taip pat: Literatūra ir menas. - 2001. - Rugs. 21. - P.4.


* * *

Mažoji vylių žeme,
Esu aš tavo valioj,
Statyt mat noriu būstą,
Lėkt už tave į karę,

Mažoji vylių žeme,
Kad permatyčiau visą,
Išmokčiau pašaipauti,
Bet lėkčiau su trimitom.

1999

Taip pat: Literatūra ir menas. - 2001. - Rugs. 21. - P.4.


Iš latvių kalbos (iš autoriaus rankraščio) vertė VLADAS BRAZIŪNAS

Bērziņš, Uldis. Ojaro Vaciečio laukas; Uolinis kupolas. Sielų ola; II. Velykų apysaka; Senas pažįstamas; „Vos tiktai karštą paliečiau kaktą...”; Prometėjas; „Šuniukus rink į kraitę, sene...”; „Mažoji vylių žeme...” / Iš latvių k. vertė ir apie aut. parašė Vladas Braziūnas // Poetinis Druskininkų ruduo 2001. - Vilnius: Vaga, 2001. - P. 29-32.