|
Uldis Bērziņš Ojaro Vaciečio laukas Ojāra Vācieša lauks O, Jani šič: kaip puikiai lyja, kaip girtos burnos varstos, O va Betliejuj šutrios naktys, o karštos, karštos, karštos. Kas vienus traukia, kitus stumia? O neatspėjai! Dar kas? – Dvasia. Žėk, vaikšto danguje žvaigždė, dabar atspėjai, Marsas. Tas laukas neišbristas, Vacieti – nors toks erdvus, troškus kaip karstas, Uždususios per lauką lekia dvasios, o rodės, trokštamas nutvers jas. 1999 Uolinis kupolas. Sielų ola Klints kupols. Dvēseïu ala Nedrįski melstis čia, jude! – Ne judas! – Kas tada būsi? – Aš – jėzi- ninkas, dievagirtys, dvėsuotojas čia, kur fleksinė mano kalba ne- sieks, aš nieks prie Viešpaties slenks- čio! – Vyriuk, žiūrėk, bet nekrutinki lūpų – čia mūsų! – Aš – jūsų tiek pat kaip tie plačiaveidžiai , kur zo- vada leidžias, kur joja Jeruzalėn mir- ti, aš dvasianešys, širdžiažodis laiška- nešys, Dievo Žodį aš nunešu Sielų olon Fatimos vyrui – ji mat negali, sena jinai, vargšė, paliegus, ji Rygo- je – kas pasieks? – Sūnau, vis tiek tu nedrįsk – eik, antraip teks kviest pagalbą! – Dievo Žodis liko pusiau- kelėj, Šventyklos kalnas, matau, baltas, šįpavasar jau antrąsyk stebuklas Jeruzalėj – žiū, sniegas! 1999 Taip pat: Literatūra ir menas. - 2001. - Rugs. 21. - P.4. II, Velykų apysaka II, Lieldienstāsts Ant aukšto vynas, Gėraitis, Jų matas, ne mano saitas, Druska tai yra, ne kraujas, Išbalęs kaip Judas laukiu, Saulėmėnuo švenčia vestuvę, Kitkas blėnys, žinojai tujen? Karštas juodas Velykų gaisas! Gaidgystėj Pėterio baisos. 2000 Taip pat: Literatūra ir menas. - 2001. - Rugs. 21. - P.4. Senas pažįstamas Sens paziņa Tai juoko katei, Respublika! Kaip dar ilgai ji ten bus plika? 1999 Taip pat: Literatūra ir menas. - 2001. - Rugs. 21. - P.4. * * * Vos tiktai karštą paliečiau kaktą, O tapo aišku: Tenai nukakta, Susiieškojau aš kartą knygoj, Per Janį geriant man ji pradingo, Aš vėl surasiu ją vieną rytą, Tik nepriveiksiu tau apsakyti. 1999 Taip pat: Literatūra ir menas. - 2001. - Rugs. 21. - P.4. Prometėjas Prometejs Taip tai taip; bet laukia kelias. Išnešiokite, rūkaliai! 1967 Taip pat: Literatūra ir menas. - 2001. - Rugs. 21. - P.4. * * * Šuniukus rink į kraitę, sene, Nešpikiuok Korano, čečėne! Kokios eilės, jų man betrūko, Kliuku, buteli, kepkis, paršiukai! Ko virš manęs neliauji plazdenti, Laũk, amžinybe! Staleli, denkis! Kokios, merg, apie muziką šnektos? Te išyra gija, te sagstos! 1999 Taip pat: Literatūra ir menas. - 2001. - Rugs. 21. - P.4. * * * Mažoji vylių žeme, Esu aš tavo valioj, Statyt mat noriu būstą, Lėkt už tave į karę, Mažoji vylių žeme, Kad permatyčiau visą, Išmokčiau pašaipauti, Bet lėkčiau su trimitom. 1999 Taip pat: Literatūra ir menas. - 2001. - Rugs. 21. - P.4. Iš latvių kalbos (iš autoriaus rankraščio)
vertė VLADAS BRAZIŪNAS
Bērziņš, Uldis. Ojaro Vaciečio laukas; Uolinis kupolas. Sielų ola; II. Velykų apysaka; Senas pažįstamas; „Vos tiktai karštą paliečiau kaktą...”; Prometėjas; „Šuniukus rink į kraitę, sene...”; „Mažoji vylių žeme...” / Iš latvių k. vertė ir apie aut. parašė Vladas Braziūnas // Poetinis Druskininkų ruduo 2001. - Vilnius: Vaga, 2001. - P. 29-32. |