Knuts Skujenieks


Spyglys

Miškas pametė spyglį.
Lapų puošnus džiugesys ima šust.
Ir aš jau spygliuotis nesu.

Aš kultas ir mintas.
Daužė, pjudė, trypė mane,
Iškėlė, vėl apgiedojo, pylė žeme.

Prilimpa purvai,
Kai kepinuos saulėj.
Taip sunku save švarų išsaugot.

Miškas šeriasi rudenį,
Žvėris pavasarį plauką meta,
Aš – kasdien ilguose tremties metuos.

1963


Etiudas

Dar gėlių giliose tabokinėse
Paskutinis medus gyvena.
Ir vargšo mažosioms bitėms
Po lašą jo rankon krapena.

Įkvėpimas per medų ateina,
Ir daros kartu posmuoti.
Regiu: kiekviena bitė
Yra areštantė dryžuota.

1965


Veidrody

Rankos sausos kaip kartys
Širdis seniai nemiela ir sudiržus
Jėgų beturi kaip katinas
Bet gyvybė vis ima viršų

Neužsidega akys kai tyčiojas
Tamsyn ir gilyn gaužias
Tik veidą perbraukus lieka
Raukšlės

Taip tu atrodai

Kai tave iškviečia
Tu pyktį smulkiais
Gailesčio atomais dalyki
Tu prisimerk
Užsitrenk
Valdykis
       valdykis
Dar tau pravers!

1967

kam du keliai kam vienas

kam abejot kam dantį rodyt
ir pigioje plepynėj mirkt
ne turgus čia nėr ko parduoti
čia nėr ko vogt ir nėr ko pirkt

kur leidžias taip kaip ir aušroja
gyvybė laibu daigu plūsta
yra tik du keliai po kojų
yra tik išturėt ar lūžti

tuščių kalbų pilna srėbtuvė
likimas jom metus ištempia
esu žmogus ne paleistuvė
kareivio aulo užsikvempus

todėl kiekvieną mielą dieną
man vėl į sniegą sėklą bert
rikiuotėj eit pro vielų sieną
ir vėl su saule užsimerkt
ir aušt

1968


* * *

buvo baisiai daug žvaigždžių
bet tau tebus ačiū eglei

dangus juodas
bet eglė dar juodesnė
vėjas buvo aukštas
bet eglė dar aukštesnė
drūta eglė rami eglė
pakraštinė

visąnakt lakštingala prie lakštingalos
bet tau tebus ačiū eglei

stovi prie lango
molinėm kojom
ir su vėju kalbas
pro šakų šakas laužyta
tarme

stovi ir stovi
dieną naktį širdy

po ja tu mane atsivedei
tai tegu ji stovi su mumis
su mudviem

aš tos eglės klausiau kuo ji vardu
bet ji neatsakė

1969

Iš latvių kalbos vertė VLADAS BRAZIŪNAS

Kauno diena. - 1997. - Bal. 5. - P. 21. - Kultūros priedas Santaka;
Literatūra ir menas. - 2000. - Lapkr. 17. - P. 4.