EDUARDAS AIVARAS (Eduards Aivars) * * * Blyškiai žalsva atsipučia jūra. Oras daros vėsesnis, švaresnis. Paplūdimys kaip puskepis pyragas Su būdele, ryškia kaip garnyras. Pačiu pakraščiu eina vyras Tingiai ranka bemosuodamas Skėčiu užsidengęs Ir sapnu be minties. Žmonių rūpesčiai, šventas kasdienis darbas Paleisti jūron, Kur balzganai šilkiniam spindesy Banguoja vangiai. Svyla smėlis. Literatūra ir menas. - 2000. - Spalio 6. - P.5. * * * Abiem rankom raitelis obuolius raško Nenulipęs nuo žirgo Audra šniokščia, ir raitelis krinta Juodas debesis buvo už kalno Kaip jis to nepamatė! Literatūra ir menas. - 2000. - Spalio 6. - P.5. Nostalgija Ašaros plūsta kaip lydekos Kaip Robertino Loreti Senole, sėskis čionai Literatūra ir menas. - 2000. - Spalio 6. - P.5. * * * Gryčios beržas auga iš mano kraujuojančio kaklo Kad taip lietus netikėtai Lašai nusidegina į viršūnes Šimtmetis šitas sušoktas, te nebegrįžta gandint Toks slėnus ir blaškus, aš tarp vietinių neapsikentęs Žybsi dėžutėse dailūs prisipažinimai, atėję per paštą Nuo Trečiojo Tūkstančio, kuo daugelis tiki Tam žemės rutulio kraštas ant piršto tvaska Šiaurės Atėnai. - 2003. - Vasario 22. - P. 11. - Prieiga per internetą: http://services.tvk.lt/culture/satenai/?leid_id=641&kas=straipsnis&st_id=1614 * * * Staltiesės tuoj bus keičiamos Tada bus galima išvyst tuos žodžius Kuriuos senolė stalan įbrėžė Mažystėj lyg paukštė snapu Visai prie pat stalo krašto Skaitom kaip testamentą negrabiai įgremžtas raides: SKAITYK     NEVALEIKA Praeitis tau įkrito akin Literatūra ir menas. - 2000. - Sp. 6. - P.5. * * * Eilių prigimtis laikinoji tai sapnas, kur mūzai iš pažasčio auga Kojos, tarp jų tu blaškais ir tirti It paukštis lange atviram – ir jos krūtys Kur eilutė vis po eilutės žindi Užkask nuoliekas sodo kertėj kaip vaikystėj paukščius numirusius Tartum varpas skambės, kai eisi prošal vakare Tave ir mane tave ir mane tave ir mane Literatūra ir menas. - 2000. - Sp. 6. - P.5; Poetinis Druskininkų ruduo 2001. - V.: Vaga, 2001. - P.170. Drauge prisimenant Tu stovėjai jau Suvorovo gatvėj Ir turėjai ilgiausią pravardę: „Debesis dešimt minučių prieš lietų” Tu buvai kaip iš serialo Trūko vien tik užrašo ant krūtinės:     TIKTAI  ARMIJAI Kartą, kai aš leidaus tavin Tavo mi bemol sudaužė stiklinę     TIKTAI  ARMIJAI Šiaurės Atėnai. - 2003. - Vasario 22. - P. 11. - Prieiga per internetą: http://services.tvk.lt/culture/satenai/?leid_id=641&kas=straipsnis&st_id=1614 Jaunas dar Aš plaukysiu, aš plaukysiu! Bet kada tad aš gyvensiu? Kaip aš norėčiau priplaukti lig pat gyvenimo! Literatūra ir menas. - 2000. - Lapkr. 17. - P.4. Liaudies pasaka Sūnūs šauna vienas į kitą Šūviai eina skradžiai per motiną Motina rutulius rita it burtininkė Ir gyvena ilgai Literatūra ir menas. - 2000. - Lapkr. 17. - P.4. Žemai ir aukštai Runų akmuo žvalgos Į žolės stiebą laibą Sodininkas dangum laipo Paukščius sodina į laiką Literatūra ir menas. - 2000. - Lapkr. 17. - P.4. Darbas Kai tu ugdai didžiausią svajonę Tu esi pagrindinėj srovėj Malonė kaip prakaitas Liejas tavim upeliais Tu esi apsipylęs rasa Ir gavęs kai ką iš jos Šiaurės Atėnai. - 2003. - Vasario 22. - P. 11. - Prieiga per internetą: http://services.tvk.lt/culture/satenai/?leid_id=641&kas=straipsnis&st_id=1614 * * * Aš jau nebepriveikiu obuolio Jisai it mažytė mėnulė Kasdien man vis priešais burną Mano seilė it Dauguva Literatūra ir menas. - 2000. - Lapkr. 17. - P.4. * * *              Skiriama Creigui Czury (JAV) Aš aviausi baltas kojas Šokau NSO Šokau, šokau NSO Katro nėr išvis Jis tėra tik klevas Tai man tiks ir klevas На халяву Literatūra ir menas. - 2000. - Lapkr. 17. - P.4. Iš latvių kalbos vertė VLADAS BRAZIŪNAS