EDUARDAS AIVARAS (Eduards Aivars)

* * *

Blyškiai žalsva atsipučia jūra.
Oras daros vėsesnis, švaresnis.
Paplūdimys kaip puskepis pyragas
Su būdele, ryškia kaip garnyras.

Pačiu pakraščiu eina vyras
Tingiai ranka bemosuodamas
Skėčiu užsidengęs
Ir sapnu be minties.

Žmonių rūpesčiai, šventas kasdienis darbas
Paleisti jūron,
Kur balzganai šilkiniam spindesy
Banguoja vangiai.

Svyla smėlis.

Literatūra ir menas. - 2000. - Spalio 6. - P.5.


* * *

Abiem rankom raitelis obuolius raško
Nenulipęs nuo žirgo
Audra šniokščia, ir raitelis krinta
Juodas debesis buvo už kalno
Kaip jis to nepamatė!

Literatūra ir menas. - 2000. - Spalio 6. - P.5.


Nostalgija

Ašaros plūsta kaip lydekos
Kaip Robertino Loreti
Senole, sėskis čionai

Literatūra ir menas. - 2000. - Spalio 6. - P.5.


* * *

Gryčios beržas auga iš mano kraujuojančio kaklo
Kad taip lietus netikėtai
Lašai nusidegina į viršūnes
Šimtmetis šitas sušoktas, te nebegrįžta gandint
Toks slėnus ir blaškus, aš tarp vietinių neapsikentęs
Žybsi dėžutėse dailūs prisipažinimai, atėję per paštą
Nuo Trečiojo Tūkstančio, kuo daugelis tiki
Tam žemės rutulio kraštas ant piršto tvaska

Šiaurės Atėnai. - 2003. - Vasario 22. - P. 11. - Prieiga per internetą: http://services.tvk.lt/culture/satenai/?leid_id=641&kas=straipsnis&st_id=1614


* * *

Staltiesės tuoj bus keičiamos
Tada bus galima išvyst tuos žodžius
Kuriuos senolė stalan įbrėžė
Mažystėj lyg paukštė snapu
Visai prie pat stalo krašto
Skaitom kaip testamentą negrabiai įgremžtas raides:
SKAITYK     NEVALEIKA
Praeitis tau įkrito akin

Literatūra ir menas. - 2000. - Sp. 6. - P.5.


* * *

Eilių prigimtis laikinoji tai sapnas, kur mūzai iš pažasčio auga
Kojos, tarp jų tu blaškais ir tirti
It paukštis lange atviram – ir jos krūtys
Kur eilutė vis po eilutės žindi

Užkask nuoliekas sodo kertėj kaip vaikystėj paukščius numirusius
Tartum varpas skambės, kai eisi prošal vakare
Tave ir mane tave ir mane tave ir mane

Literatūra ir menas. - 2000. - Sp. 6. - P.5;
Poetinis Druskininkų ruduo 2001. - V.: Vaga, 2001. - P.170.


Drauge prisimenant

Tu stovėjai jau Suvorovo gatvėj
Ir turėjai ilgiausią pravardę:
„Debesis dešimt minučių prieš lietų”
Tu buvai kaip iš serialo
Trūko vien tik užrašo ant krūtinės:
    TIKTAI  ARMIJAI
Kartą, kai aš leidaus tavin
Tavo mi bemol sudaužė stiklinę

    TIKTAI  ARMIJAI

Šiaurės Atėnai. - 2003. - Vasario 22. - P. 11. - Prieiga per internetą: http://services.tvk.lt/culture/satenai/?leid_id=641&kas=straipsnis&st_id=1614


Jaunas dar

Aš plaukysiu, aš plaukysiu!
Bet kada tad aš gyvensiu?
Kaip aš norėčiau priplaukti lig pat gyvenimo!

Literatūra ir menas. - 2000. - Lapkr. 17. - P.4.


Liaudies pasaka

Sūnūs šauna vienas į kitą
Šūviai eina skradžiai per motiną
Motina rutulius rita it burtininkė
Ir gyvena ilgai

Literatūra ir menas. - 2000. - Lapkr. 17. - P.4.


Žemai ir aukštai

Runų akmuo žvalgos
Į žolės stiebą laibą
Sodininkas dangum laipo
Paukščius sodina į laiką

Literatūra ir menas. - 2000. - Lapkr. 17. - P.4.


Darbas

Kai tu ugdai didžiausią svajonę
Tu esi pagrindinėj srovėj
Malonė kaip prakaitas
Liejas tavim upeliais
Tu esi apsipylęs rasa
Ir gavęs kai ką iš jos

Šiaurės Atėnai. - 2003. - Vasario 22. - P. 11. - Prieiga per internetą: http://services.tvk.lt/culture/satenai/?leid_id=641&kas=straipsnis&st_id=1614


* * *

Aš jau nebepriveikiu obuolio
Jisai it mažytė mėnulė
Kasdien man vis priešais burną
Mano seilė it Dauguva

Literatūra ir menas. - 2000. - Lapkr. 17. - P.4.


* * *

             Skiriama Creigui Czury (JAV)

Aš aviausi baltas kojas
Šokau NSO

Šokau, šokau NSO
Katro nėr išvis

Jis tėra tik klevas

Tai man tiks ir klevas
На халяву

Literatūra ir menas. - 2000. - Lapkr. 17. - P.4.

Iš latvių kalbos vertė VLADAS BRAZIŪNAS