VITAS AREŠKA

Jaunųjų žodis

Pirmosios jaunųjų poetų knygos rodo, kad jie neblogai valdo žodį, suvokia jo galimybes ir jėgą lyrikoje. Jie gerai pagauna estetinį įspūdį, relybę stebi naujomis akimis ir išryškina naujų jos bruožų. Gal net stipriau, negu pastebėjome vyresniųjų kūryboje, patys jauniausieji vaizduoja gyvenimo konfliktiškumą ir dramatizmą, išreiškia dvasingumo ilgesį. Silpna pusė – visumos jausmas, kuris yra dar be kontūrų. Emocijų ir intelekto judėjimas lyg sutraukytas į atskiras realybės „ištraukas”.
Tartum ant miego, sapno ir realių jutimų ribos atsistoja  V. B r a z i ū n a s  pirmojoje knygoje („S l e n k a   ž a i b a s”): „apie mirtį, apie tai ko niekas / tau nei man negali pasakyt / seną kirtį atmeni pro miegą / pilnatis ant stogo pilnatis / sprogo veidrodis drebėjo šunes / skilinėjo viešpaties kalnai” (eil. „ Mendelsonas priemiesčio aludėj… ”, p.6). Vaizdavimo principais V.Braziūno kūryba šiek tiek panaši į V.Bložės lyriką: jausmas nėra deklaruojamas, emocijos tiesiogiai nereiškiamos, o iškeliami tam tikri sąmonės signalai, tikrovės ženklai, „dar sužaliuos tu taip manai / įkvėpę žilo kaimo tylą / ar sukrešės juodi lašai / ant vienišo automobilio” (p.21). Stiprūs ir kartais kraupūs ženklai žymi įtampą ir aistringumą. Sąmonės srauto kalba, vaizduotės sukeltos asociacijos motyvuoja skyrybos ženklų nebūtinumą.
V.Braziūnas gerai girdi garsinius žodžių niuansus, žodžių dermę ir jų disonansinius derinius: „šešėly dūmo sapno šnabždesy / dykavidurę kriaušę išsprogdina / ir plyksteli iš jos anapusinis / imperijų ir sielų kliedesys” (eil. „ Mįslės įminėjas ”, p. 29). Atskiro žodžio estetika ir įženklinimas pirmauja prieš eilėraščio visumą, kuri ne visada aiškiau nubrėžta. Nelengva atsekti individualius psichologinius impulsus ir neįprastų asociacijų kryptį. Estetinis žodžio skambėjimo įspūdis kartais pralenkia visa kita, ir sunku motyvuoti panašias vietas eilėraščio visuma (eil. „ Arklys piligrimas vienuolis ”, p.28–29). Šiaip V.Braziūnas meistriškumu yra pralenkęs jaunuosius, leidžiančius pirmas knygas. Tik jo kūryboje reikėtų sustiprinti poetinės visumos aspektus, aiškiau nužymėti ir labiau motyvuoti ieškojimų kryptį.

Areška, Vitas. Laiko pulsas lyrikoje: V. Jaunųjų žodis // Literatūros panorama ’83. - Vilnius: Vaga, 1984. - P.56.

Braziūnas, Vladas. Slenka žaibas: Eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1983. - 63 p.