ELENA BALIUTYTĖ

Apie kasdienybės estetiką bei „nefikcinės” kūrybos formas


    <…> D.Kajoko „Lietaus migla Lu kalne” trečioji dalis, pavadinta „Proza: Rojus/Ruduo”. Lietaus leitmotyvas, siužetas, besilaikąs ant plaukelio – ant to paties lietaus gijos, besidvylipuoją personažai, pradžios ir pabaigos tapatybė – tai vis poeto meistriški bandymai pasakyti tai, ko kalba nesugeba.
    O štai V.Braziūno rinkinyje „lėmeilėmeilėmeilė” neretai kalba sugeba viską. Tam tikru atžvilgiu ji pati čia yra tapusi poezijos substancija, kurioje ryškus baltų mitologijos ir prokalbės aidas. Kūrybos galios pojūtis čia imasi būtent iš „formos”, kuri šiuo atveju dažniausiai yra garsinis eilėraščio pavidalas – fonetikos semantika.

Baliutytė, Elena. Apie kasdienybės estetiką bei „nefikcinės” tikrovės formas // Literatūra ir menas. - 2003. - Balandžio 11. - P.8. - Prieiga per internetą: http://services.tvk.lt/culture/lmenas/?leid_id=2945&kas=straipsnis&st_id=2155