|
Donata Mitaitė
Apie suinteresuotus ir nuobodžiaujančius poetus Keli šiandieninės mūsų poezijos bruožai <…> Simptomiškos pasirodė E.Ališankos eilutės „turėčiau kažką pasakyti neturiu ką / todėl dažniausiai murmu panosėj eilėraščius”. Puikiai suprantu, kad jų interpretacija galėtų būti ir ne tokia vienprasmiška, tačiau bijau, kad dalis paties E.Ališankos, o dar daugiau R.Kmitos ir kai kurių kitų poetų eilėraščių pridengia būtent neturėjimą ką pasakyti: poetas nuobodžiaudamas, tarsi iš pareigos (nes jis – poetas) kažką rašo, skaitytojas nuobodžiaudamas skaito. <…> Turbūt galima sueiliuoti (tiksliau - surašyti, imituojant eilėraščio formą) ir kalendorių arba diktantų kuriai nors klasei rinkinį, tačiau man tokie R. Kmitos bandymai dvelkia vis tuo pačiu nuoboduliu. O gal taip maskuojamas poeto stebėtojo noras objektyviai atspindėti pasaulį? Savotiškas kontrastas R.Kmitai galėtų būti V.Braziūno rinkinys „lėmeilėmeilėmeilė”. V.Braziūnas – ne taip, kaip jo kolega – yra pilnas garsų, įspūdžių, prisiminimų, jo pasaulis gyvas, o todėl neatrodo nusibodęs nei poetui, kuris jį vertina kartais kiek ironiškai, kartais kiek nostalgiškai, nei skaitytojams (eil. Girdiškė): kaipgi gražūs altoriuose kaimo šventieji medžiuos sutūpę kaip gerai įsitaisę – nebaisiai aukštai, kai prireikia, ateikit ataikėt vėsi švėntieji on padėjiiima, padėkėt` ėšversti bačko ėėš vežiiima! taip dainuodavo tėvas gražiai užsimerkęs ir gaidą nutaikęs o atėjo šventieji Žemaičiuos ir taikiai sau sutūpė medžiuos V.Braziūno istorijų, intonacijų, žodžių ar jų fonetinės raiškos, vardų šaltinis – ne Šiaulių, bet dažniausiai Pasvalio kraštas. Mitaitė, Donata. Apie suinteresuotus ir nuobodžiaujančius poetus: Keli šiandieninės mūsų poezijos bruožai // Literatūra ir menas. - 2003. - Kovo 28. - P. 8. - Prieiga per internetą: http://services.tvk.lt/culture/lmenas/?leid_id=2943&kas=straipsnis&st_id=2064 |