Vladas Braziūnas

langai į langus

Nepajutau, kaip iš kur nors išvykstant namo tapo įpročiu atsisveikinti spustelint fotoaparato užraktą – pro langą ar į patį langą. Ėmė rastis lyg koks cikliukas. Čia rodomos kai kurios jo nuotraukos – lyg kokia plati palangė, dar kiek apdėta ir kitomis, besyjančiomis ar panašiu motyvu, ar žiūros tašku: pro automobilio langą, pro lėktuvo iliuminatorių (akinių ir objektyvo neminėsim), pro duris, pagaliau pro vitrinos stiklą vidun, o tenai – viena iš seniausių pasauly nuotraukų, kai fotografuota kasyklų požemiuose; šalia tiko ir kiti Žemės skylių kasikai – poetai, užsižaidę Baltijos smėly prie Juodosios tvirtovės... O šiaip tai motyvų gal ir nėr ko pasakoti. Pavadinimų irgi beveik nerašau: tik fotografavimo vieta ir metai, dar vardas pavardė, jei koks veidas ryškėliau matyti.





Fotografijos paroda
L’exposition de la photographie

Tiesiog mieli veidai
Les visages gentils

Tiesiog mieli veidai

(Lietuvos meno žmonių portretai)
(Les portraits des artistes lituaniens)


Vilniaus mokytojų namai
(Vilnius, Vilniaus g. 30)
Atidarymas 2003 m. balandžio 11 d. 11 val.
(šia paroda atidaroma knygų mugė Knygų pavasaris)
Svetainėje kol kas eksponuojamos tik šios – pirmosios parodos nuotraukos; paroda, gyvuodama trečius metus ir keliaudama, vis kinta.

Knygynas-klubas Septynios vienatvės
(Kaunas, M.Daukšos 31)
Atidarymas 2003 m. rugpjūčio 11 d.

Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka
(Pasvalys, Vytauto Didžiojo a.6/1)
Atidarymas 2003 m. rugsėjo 19 d. 14.30 val.

Punsko lietuvių kultūros namai
(Lenkija, Punskas)
Atidarymas 2003 m. spalio 10 d. 18 val.

Birštono viešoji biblioteka
Atidarymas 2004 m. vasario 17 d. 17 val.

Panevėžio bendruomenių rūmai
(Panevėžys, Kranto 28)
Atidarymas
2004 m. vasario 27 d. 15.30 val.
NUOTRAUKA ATSITINKA KAIP EILĖRAŠTIS

Fotografuojantį poetą Vladą Braziūną on-line mandagiai kamantinėja Ričardas Šileika
http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=2954&kas=straipsnis&st_id=2590


PAKEITĖ MŪZĄ

   Knygyne-klube „Septynios vienatvės” (M.Daukšos g. 31) pirmadienį atidaryta ir iki rugsėjo 15 d. veiks poeto Vlado Braziūno nuotraukų paroda „Tiesiog mieli veidai"

      Poetas Vladas Braziūnas gerai rašo ne tik eiles, bet ir gerai fotografuoja. Abiem jo talentais galima įsitikinti vienu metu. Knygyne-klube išsiimti iš lentynos naujausią poeto eilių knygelę lietuvių ir prancūzų kalbomis „Būtasis nebaigtinis / Imparfait”, o paskui peržvelgti ant sienų kabančią nuotraukų parodą. Tai tik dalis ciklo, gimusio po dešimtmečių vėl panižus poeto rankoms paimti fotoaparatą.
      V.Braziūnas daugiausiai fotografuoja Poetiniame Druskininkų rudenyje, Poezijos pavasaryje, Poetų placdarme ir kituose poezijos renginiuose. Poetas objektyvą nutaiko į pažįstamus veidus, todėl šie nė nemano pozuoti ar kaip kitaip pasirodyti gražesni (kilnesni, geresni) nei yra iš tikrųjų. „Man nereikia paruošiamojo proceso”, savo herojų patiklumu džiaugėsi ir poetas, fotografavimąsi pavertęs privalomu svečiavimosi jo namuose atributu. Tai lyg parašas į svečių knygą.
      Tačiau kaukės nespėjusiems užsidėti savo herojams poetas nekeršija ir negadina jų įvaizdžio net fotografuodamas pirtelėje. Iš nuotraukų poetai, literatūros kritikai, vertėjai, fotografai žvelgia kilniai, šypsosi melancholiškomis šypsenomis ir paneigia bet kokius įtarimus apie nesveiką gyvenimo būdą (net butelis jų rankose atrodo kaip pokštas).
      Profesionalių fotografų pastebėjimu, V.Braziūno nuotraukos yra gerokai aukščiau mėgėjiškų nuotraukų lygio.

Po parodas kartu su Jumis vaikščiojo Edmundas KATINAS ir Žilvinė PETRAUSKAITĖ
Kauno diena.-2003.-Rugpj.16.-P.14. - Prieiga per internetą: http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=11640


Kvietimas į būtąjį nebaigtinį laiką

     Nuo rugpjūčio 11-osios „Septyniose vienatvėse" buvo galima apžiūrėti Vlado Braziūno fotografijų parodą „Tiesiog mieli veidai". Dabar atėjo metas antrajai šio autoriaus mūzai.
     SUNUMERUOTAS TIRAŽAS. „Mielų veidų" fone vyks V.Braziūno eilių knygelės lietuvių ir prancūzų kalbomis „Būtasis nebaigtinis / Imparfait" pristatymas. Be autoriaus, vakarėlyje dalyvaus vertėja Genovaitė Dručkutė, dailininkė Sigutė Chlebinskaitė, leidėjas Petras Kalibatas. Svečiai galės įsigyti ir šviežutėlį leidinį, kurio visas tiražas (222 egz.) sunumeruotas.
     Poeto Vlado Braziūno knygos „Būtasis nebaigtinis / Imparfait" pristatymas
– knygyne-klube „Septynios vienatvės" rugsėjo 12 d. 19 val.

Kvietimas į būtąjį nebaigtinį laiką // Kauno diena. - 2003. - Rugs. 12. - P. 2. - Iliustr.: Susitikime bus galima įsitikinti, kad V.Braziūnas turi ir poeto, ir fotografo talentą. Šįkart į jo fotoobjektyvą pateko filosofas Arvydas Juozaitis. - Pramogų alėja.

Tiesiog mieli veidai

Su lietuvių poetu Vladu Braziūnu kalbasi Sigitas Birgelis

     Š.m. Knygų pavasaryje" buvo surengta autorinė Tavo nuotraukų paroda. Kas Tave sieja su fotografija?

     Kadaise esu dalyvavęs Lietuvos moksleivių fotografijos konkurse, Vilniuje buvo surengta paroda, tik jos nemačiau (gyvenau Pasvaly), užtat tebeturiu Moksleivio žurnalo 1969 metų numerį, kurio viršely mano, tos parodos prizininko, nuotrauka. Studijavau žurnalistiką (paskui lietuvių filologiją) Vilniaus universitete, fotografija buvo dėstoma kaip dalykas, tik dėstytojas pasitaikė teoretikas, tai niekas daugiau iš mūsų kurso fotografuoti ir neišmoko. Prieš įskaitą teko visus apdalyti savo nuotraukomis: išlaikiau tad tą įskaitą vienas už visą kursą. Esu dalyvavęs studentų fotografijos parodose. Žodžiu, esu fotografavęs nemažai. Po truputėlį vis dėlto atlėgau: juk visko neapžiosi. Dabar jaunesniems žmonėms, neseniai pradėjusiems kartais mane pamatyti su fotoaparatu, tas vaizdas, manau, bus atrodęs neįprastas. Na, lyg kad būčiau barzdą nusiskutęs. Tiesa, prieš pustrečių metų Poetiniame Druskininkų rudenyje (tema poezija ir fotografija) ir kokią nuotraukėlę eksponavau, ir dar konkursinėje fotosesijoje sėkmingai dalyvavau (režisavau savo triptiką iš krepšinio lanko). Kažkas iš kolegų mane „įskundė" Juozui Žitkauskui, Vilniaus mokytojų namų renginių organizatoriui, ir Juozas drauge su kitais fotografuojančiais poetais pernai mane pakvietė parodyti savo žiemos vaizdelių Literatūrinės sostinės žiemos dienomis. Netyčia įsišnekom, jog vis dėlto man mieliausias žanras fotoportreto. Juozas ir pasiūlė rengti parodą.

     Rinktis jai nuotraukas nebuvo lengva. Kad netektų kilnoti senų negatyvų, apsisprendžiau: nuo 2001 metų Poetinio Druskininkų rudens iki šiol. Pirmiausia tos, kurias jau verta vadinti nuotraukomis. Tada iš jų kurios geriausiai įstengtų kurti parodos visumą, nuotaiką. Daug teko atsisakyti. Norėjau ir vaizdo estetikos, ir kad jai neaukočiau gražaus savo santykio su fotografuotais žmonėmis. Neaukojau. Nevulgarinau. Tik leidau sau kartais lengvą draugišką šypsenėlę: juk žmonės pažįstami ir savi.

     Ne visi žino, kad Tavo nuotraukų parodą „Tiesiog mieli veidai" galima apžiūrėti ir internete (http://vladas.braziunas.net/fotografija). Ar neketini jos papildyti naujais meno žmonių veidais? Gal reikėtų pagalvoti ir apie „Tiesiog mielų veidų" albumo išleidimą?

     Internetinį parodos variantą plėsti norėčiau. Bet pernelyg neskubu. Nebent pati paroda pakeliautų, kistų, rastųsi jos variantų. Kai kuriuos kadrus, tiktai išryškintus, bet neišspausdintus, ir po keliolikos metų ryškiai matau. Tarkim, Onę Baliukonytę, kopinėjančią Punsko krašto kalvelėmis, į paežeres besileidžiančią. Vienas iš pirmųjų Poezijos pavasarių, kai jau galėjom pas jus atvažiuot. Dar su sovietiniais pasais.

     Kadangi ir taip kaskart, kai tik spaudžiu fotoaparato užraktą, esu priverstas krūpčioti: kainuoja viskas, kainuoja, mintis apie Tiesiog mielų veidų albumą man pačiam atėjus dar nebuvo. Jei būtų toptelėjus, būčiau palaikęs ją įžūlia išsišokėle. Dabar... dabar Tavo, Sigitai, klausimas, jaučiu, tokios minties grūdą bus pasėjęs. Jei pavyks kada tą grūdą sudaiginti, iš anksto už jį dėkoju.

     Lietuvoje yra nemažai fotografuojančių poetų. Kas sieja poeziją ir fotografiją?

     Nenorėčiau abstrakčiai teoretizuoti. Man pačiam ir viena, ir kita, matyt, veria savęs realizavimo (ne saviraiškos) galimybes ir vienos kitas papildančias, savaip patvarkančias, ir tarpusavy gal tyliai pasišnekučiuojančias. Nebūčiau linkęs labai net pabrėžtinai skirti, kad čia mano poezija, čia esė, čia vertimai, čia fotografija ar dar kas nors. Visa tai mano būdas bendrauti. Su savim, su žmonėmis, su visa tikrove. Lygiai kaip būtų dailė ar ypač muzika, jei būčiau turėjęs tokią laimę bent kiek palavėti. Tai kartu su pirmesniu atsakymu ir būtų pasipasakojimas apie šį savo pomėgį, fotografiją. Ar sukomponuotą erdvės akimirką. Kažkodėl intuicija išgriebia tik tą, o ne kitą. Kaip ta pati intuicija išgriebia, išgrynina ir žodžio akimirką, ar ne?

     Iš kolegų, rimtai ar kiek rimčiau fotografuojančių, galėčiau minėti Alį Balbierių, Liutaurą Degėsį, Dainių Gintalą, Antaną A. Jonyną, Saulių Tomą Kondrotą, Ričardą Šileiką, gal dar vieną kitą. Tikiu, kad savo parodą surengs vertėja (oficialiai geriausia 2002 m. vertėja) Diana Bučiūtė. Nors savo nuotraukų viešai nėra rodžiusi, mano nuojauta kužda, jog paroda būtų rimta: Diana nieko nerimtai nesiima.

     Esi vienas iš Vidurio ir Rytų Europos poetų judėjimo steigėjų. Papasakok apie šį literatūrinį judėjimą.

     Šio judėjimo pavadinimas prancūziškas Cap à l'Est (daugmaž: Kursas į Rytus ar Rytų kryptis). Čia taip prancūziškai ir žiūrint iš Vakarų frankofonija plinta į Rytus. O mums, daugiausia posovietinio bloko europiečiams, dar viena galimybė gražiai ir jautriai pabendrauti. Mūsų kūryboms pabendrauti. Gal kiek jautriau vienas kito atžvilgiu nei šiaip įprasta. Tarpusavio bendravimą užtikrinanti kalba prancūzų. Apskritai čia daugiau konkrečių dalykų galėčiau geriau pasakot po šios vasaros, kai bus pagaliau įvykęs pirmasis Cap à l'Est rengiamas tarptautinis poezijos (ir poezijos teatro bei muzikos) festivalis Slovakijos kalnų mieste Bianská Štiavnicoje. Kol kas tuojau po Poezijos pavasario skrendu trečiajan šio festivalio ir apskritai Cap à l'Est pasitariman Bratislavon ir Vienon, ir Dunojumi plaukiojant tarp šių dviejų miestų. Pasitarimas jau tikrai bus darbinis. Pirmieji du (pernai) labiau steigiamieji, organizaciniai. Beje, Lenkijai, kaip steigėjai, čia atstovauja poetė ir vertėja Krystyna Rodowska (lankiusis ir Poetiniame Druskininkų rudeny, ketinanti šiemet atvykti) bei vertėjas, krokuviškis profesorius (profesor zwyczajny Akademii Sztuk Pięknych w Krakowie) Adam Wodnicki. Lietuvai mudu su Agne Žagrakalyte. Kol kas.

     Papasakok apie savo elektroninę knygą.

     Iš mūsų Kultūros ministerijos Europos kultūros programų centro elektroninio biuletenio Laiškai po durimis patyriau, jog makedonai, vadovaujami daugiadarbio poeto Igorio Isakovskio, sumanę projektą, lietuviškai vadintiną Babeliu. Bendriausioji idėja aiški, matyt, iš pavadinimo: ir pati svetainė, ir literatūra joje kuo įvairiausiomis kalbomis. Įvairių autorių daugiakalbės knygos spausdinamos ir toje svetainėj, ir bus leidžiamos kompaktiniais diskais. Mano knyga dar tik rengiama, ji turėtų būti (po daugmaž 20 eilėraščių) anglų, gruzinų, kroatų, latvių, lenkų, prancūzų, rusų kalbomis. Kol kas veikia tik gruziniškas mano puslapis (http://www.e-books.com.mk/01poetry/braziunas/01/sodrzini.asp?lang=eng), mat Igoris neiškentė nepabandęs gruzinų kalbos rašmenų.

     Dėkoju už pokalbį.

Braziūnas, Vladas. Tiesiog mieli veidai: Su lietuvių poetu Vladu Braziūnu kalbasi Sigitas Birgelis // Aušra: Lenkijos lietuvių leidinys. - 2003. - Nr. 8. - P. 20-21. - Apie aut.: p. 21. - Iliustr.: Vladas Braziūnas (S.Birgelio nuotr.). - Prieiga per internetą: http://www.ausra.pl/0308/index.html