Tiesiog mieli veidai (2)

Su poetu Vladu Braziūnu kalbasi Sigitas Birgelis


Vladas Braziunas

      S.Birgelis:
Š.m. spalio mėn. Poetiniame Druskininkų rudenyje Tau suteikta Jotvingių premija.
      Papasakok apie šį renginį ir ten teikiamą premiją.
     
      V.Braziūnas:
Kasmetis Poetinis Druskininkų ruduo (žymimas ir santrumpa PDR), vykstantis pirmą spalio savaitgalį, šįmet buvo keturioliktas. Iš mažyčio Lietuvos poetų (su vienu kitu tolimesniu kviestiniu svečiu) sambūrio, paklegėdavusio dvi dienas (penktadienį ir šeštadienį, sekmadienis – tik išsimiegoti ir išsiskirstyti) pačiuose Druskininkuose, per tą laiką jis virto solidžiu tarptautiniu poezijos festivaliu, nebeišsitenkančiu nei Druskininkuose, nei tose dienose, nei pagaliau vien poezijoje. Tos dienos Druskininkuose liko, bet prieš jas ir po jų prisidėjo renginių Vilniuje, kai kurie jau kaip ir tradiciniai, sakykim, poezijos skaitymų vakaras Užupio kavinėj. Kitokių skaitymų – svečių, savų jaunųjų ir kt. – ar, tarkim, knygų pristatymų kasmet irgi prisideda. Šiemet Juozo Masiulio knygyne Prie halės Prancūzų kultūros centro Lietuvoje rūpesčiu pristatytas ir mano dvikalbis (lietuvių ir prancūzų kalbomis; vertė Genovaitė Dručkutė) eilėraščių rinkinys Būtasis nebaigtinis / Imparfait. Eiles skaitėm su poezijos aktorium, Paryžiaus Molière’o teatro–Poezijos namų direktorium Micheliu de Maulneu. Beje, vieną vakarą šiemet, kaip ir užpernai, prancūzų klasikos eilių skaityti Michelis buvo nuirtas Druskonio ežeran. Poetiniame Druskininkų rudenyje vyksta ir koncertai, sakysim, džiazo – vienų muzikantų ar drauge su poetais, dailės ir fotografijos parodos, netrūksta ir šiaip neapibrėžiamo žanro išdaigų. Tradicinė rimčiausia dalis – poetų bei literatūrologų konferencija kasmet pasirenkama tema; šiemet tokia buvo – Poezija ir stichijos: vanduo.
      PDR keturioliktas, o Jotvingių premijos laureatu tapau – devynioliktu. Mat premija druskininkiečių poetų ir jų bičiulių mintyse radosi anksčiau. Nenoriu sumeluot, bet legenda sako, jog anuomet Sigitas Geda iš kišenės išsitraukęs rublį – pirmą tokią premiją. Festivalį surengt sunkėliau, tai penketą metų ir užtrukta. Premija dabar jau didžiai rimta. Antai pats PDR organizatorius Kornelijus Platelis (tiesa, užmiršęs dar apie poetui įmanomą Lietuvos Vyriausybės premiją) Literatūroje ir mene teigia, jog Jotvingių premijos „dydis – ačiū Kultūros ministerijai ir Druskininkų savivaldybei – antroje vietoje po Nacionalinės”. Žinoma, neminint, kad tas didžių skirtumas – kaip iki dangaus... Svarbiau kitas jos rimtumo aspektas: būsimą Jotvingių premijos laureatą renka jau esami, jų pavardžių sąrašas kuo įspūdingiausias, jais pasitikiu ir jaučiuosi jų maloniai pagerbtas.
 
      Esi vienas iš aktyviausių Lietuvos poetų, kurie ne tik rašo ir leidžia savo rinkinius, sudarinėja knygas, verčia, fotografuoja, domisi elektronine leidyba. Papasakok apie naujausius savo darbus ir planus.
 
      Turiu parašęs esė ir eilėraščių knygą Naktiraščiai (ir išimtys), duokdie pinigo ją išleisti – Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla pasiryžusi. Liko baigti sudaryti ir išversti latvių poeto, Lietuvos rašytojų sąjungos garbės nario (ir, beje, taip pat Jotvingių premijos laureato) Knuto Skujenieko rinktinę – ta pati leidykla ją turėti išleisti kitąmet. Būtų eilėraščių ir savam naujam rinkiniui. Būtų ir gal ne vienai vertimų knygai – tarkim, kroatų, latvių ar ukrainiečių autorių. Nedovanotinai ilgai neišleidžiami mano eilėraščiai vaikams: pats kaltas – tiesiog nebespėju jais smarkiau pasirūpinti. Reikėtų išleisti – gal pritariant Algirdui Klovai – kompaktinį diską, kur pats skaityčiau tarmiškus savo eilėraščius. Su šiuo Punsko žmonėms jau pažįstamu kompozitoriumi turėtumėm parengti naujas programas spaudos atgavimo šimtmečiui bei Griežynės festivaliui. Ko gera, randasi vėl galimybių, tad teks imtis toliau sudarinėti bei rengti savojo Pasvalio kultūros atminties almanachą Mes esam šiaurės krašto. Su kraštotyrininkais (pats toks) bei mokslininkais sudarinėjama Joniškėlio monografija – teks, ko gera, redaguoti.
      Tokie būtų kai kurie darbai darbeliai, pirmiausia dirbtini ir pirmi dabar atėję į galvą. Šiaip ar taip, jų netrūksta – duokdie laiko ir sveikatos. Tiesa, minėta elektroninė leidyba. Be to, kas eina mano paties (http://vladas.braziunas.net/) ar kitose literatūrinėse Lietuvos svetainėse, spėjau išleisti dar dvi dvikalbes savo elektronines knygas: lietuvių ir gruzinų (http://www.e-books.com.mk/01poetry/braziunas/01/sodrzini.asp?lang=eng) bei lietuvių ir kroatų (http://www.e-books.com.mk/01poetry/braziunas/02/sodrzini.asp?lang=eng) kalbomis. Keletas tokių kitų (angliškų, latviškių, lenkiškų, prancūziškų, rusiškų…) dar laukia techniškai parengiamos.
 
      Pastaruoju metu Lietuvoje daug kalbama apie Tavo sudarytą Raimondo Jonučio rinktinę. Papasakok daugiau apie šį poetą.
 
      Didžiausias džiaugsmas, kad, tik vasarą išėjus šiai Vilniuje brutaliai nužudyto poeto (1955–1996) eilėraščių rinktinei (pavadinau – Aušra kambary be langų), jau randasi gerų ženklų, jog Raimondas arba prisimenamas, arba dažniausiai tiesiog iš naujo atrandamas ir senesnių, ir jaunų skaitytojų (ne vien gimtojoje Raimondo Plungėje, kur jau statomi jo poezijos spektakliai), ir – svarbiausia – kolegų poetų, taip pat ir dešimtmečiu ar dviem už Raimondą jaunesnių. Raimondas ir pats buvo tylus, viešumon nesiveržiantis, su mados vėjais nesusišvilpiniuojantis. Tiesiog ramiai ir tvirtai savo keliu einantis. Tokia ir jo poezija, akvarelinių potėpių mozaika. Ir laikas, kai pasirodė dvi jo knygos, Eilėraščiai 1987-aisiais ir Vėžių maras 1990-aisiais, buvo toks, kad visiems, neišskiriant nė pačių literatūros žmonių, kur kas labiau už tylią egzistencinę poeziją rūpėjo visuomeninė Lietuvos būtis, kasdienos aktualijos. O laiku neperskaitytas poetas – kaip ir ne poetas. Bent jau iki kokios laimingos progos. Dabar kaip tik tokia proga, regis, pagaliau ir bus atsiradusi.
 
      Dėkoju už pokalbį ir linkiu sėkmės kūryboje
 
Braziūnas, Vladas. Tiesiog mieli veidai (2): Su poetu Vladu Braziūnu kalbasi Sigitas Birgelis // Aušra. - 2003. - Nr. 20. - P. 16-18. - Iliustr.: Ritos Birgelytės nuotr.: V.Braziūnas Punske. 2003 m. rugpjūtis [= rugsėjis; p. 16]; Sigito Birgelio nuotr.: V.Braziūnas ir Algis Klova susitikime su Punsko gimnazijos moksleiviais; V.Braziūnas ketina tęsti „Tiesiog mielų veidų” seriją [p. 17]; V.Braziūnas skaito savo eiles Punsko lietuvių kultūros namuose [p. 18]. - Prieiga per internetą: http://www.ausra.pl/0320/sb.html